„Tampi amžinai atsakingas už tą, kurį prisijaukini."Antuanas de Sent Egziuperi
Kaip smagu, kad į prašymą padėti surasti tikrąjį Katytės šeimininką atsiliepė tiek daug žmonių. Tiek žinučių, tiek laiškų! Jau turime ir keletą, kurie pasiruošę į savo namus įsileisti mažylius laikinai globai, jei tik reikės. Ačiū Jums visiems! Deja, iki šiol nei šeimininko, nei užuominų apie jį... Vilties, kad jis atsiras dar yra, bet mažiau.
Na, bet, o kaip gi laikosi pati nuostabiausia kačių šeimyna?
Na, bet, o kaip gi laikosi pati nuostabiausia kačių šeimyna?
Katytė kasdien deklaruoja vis didesnį išrankumą maistui ir žmonėms, kurie bando su ja "susibičiuliauti". Protinga, draugiška, įnoringa, šokli ir gyvybinga - tokia ši murkė. Ir nors neatitinka įprastų katei stereotipų, kasdien ji dovanoja vis daugiau džiaugsmo! :)
Pirmieji mūsų rytai buvo be proto ankstyvi ir paskendę rūke. Murkė kaip šuniukas prašėsi į lauką... (juokais sakau, kad ji pusiau katė, pusiau šuo), o pamačiusi varles leidosi jų gaudyti ir vos neįšoko į balą. :)
"Ak, tu! Varlių šlaunelių nori!?", - juokiausi. :)
Iš pradžių nedrąsiai žiūrėjusi į sodyboje gyvenančios 10 metų vokiečių aviganės Teros pusę, šiandien Katytė tik išvesta su pavadėliu į lauką lekia jos link. Jau įsidrąsino tiek, kad metro atstumu atsitupia ir murkia! Kaip neįtikėtina - graži draugystės pradžia!
Tądien pabudusi 6 ryto pamačiau, kad pasikeitęs Katytės kvėpavimas, akių vyzdžiai išsiplėtę, ji apatiška... Kadangi rasta murkė buvo visa blusinė ir dar teko ištraukti kelias erkes, siaubingai išsigandau, jog kažkas negerai! O dar kai internete perskaičiau, kad katės nėštumo metu yra svarbi blusų kontrolė, mat blusų sukelta anemija (mažakraujystė) veda prie naujagimių kačiukų mirties.. 6:40 iškart surinkau Utenoje gyvenančio veterinaro numerį! "Ryte turiu labai daug darbo, o po to išvažiuoju į Vilnių, bet jei galėsiu, užsuksiu ir pas jus", - išgirdau. Padėkojau ir kaip buvo pasiūlyta katę išvedžiau į lauką.
Mums beeinant namų link sulaukėme ir veterinaro. Katė jau buvo kiek judresnė, o pamačiusi veterinarą apskritai pametė galvą ir visas apatiškumas kažkur išgaravo. :)) Garbės žodis, iki to laiko jai tikrai buvo labai labai blogai! Buvo patikrinta, ar ji nepaženklinta (neturi mikroschemos), suleisti vaistukai ir atsakyta į visus klausimus. Pasak veterinaro, murkei ne mažiau kaip dveji metai, o varlių gaudymas ir valgymas leidžia įtarti, kad jai, matyt, "Pasakų parke" tekę ir ne visai pasakišku gyvenimu pasidžiaugti. Dėl blusų buvo patarta drąsiai (turėjau abejonių ar galima, nes katė maitina mažylius) lašinti "Fypryst". Tikrai padėjo! Ir nuo kačiukų blusytės dingo.
Man didelė laimė žiūrėti, kaip kasdien auga trys vienas už kitą gražesni jos mažyliai. Dabar svarbiausia, kad jie ir jų mamytė būtų saugūs, ramūs ir sotūs. Iki šiol negaliu pamiršti, kaip birželio 25-osios vėlyvą vakarą paskambinus vienu iš gautų numerių ir išgirdau: "Žinote, Jūs šiandien jau trisdešimta! Gal vis tik raskite katei vietos savo balkone bent naktį, o ryte atvežkite ją abortuoti, jei dar nevėlu!". Baisu ir nėra net ką komentuoti.
O mūsų superinis veterinaras, pasirodo, kartą net degu pelytei cezario pjūvį yra daręs ir visi jaunikliai išgyveno! Aš per tą savo didelį išsiblaškymą ir chaotiškumą pamiršau tinkamai atsidėkoti šiam geram Žmogui. Tad tik šiandien nuėjusi į Utenos kavinukę-kepyklėlę "Vanilinis dangus" palikau dovanų! Linkėjimai didžiausi nuo sparčiai augančios kačių šeimynos ir dar kartą Ačiū Jums! :)
Nusprendžiau, kad ne jaunesni kaip dviejų mėnesių kačiukai bus padovanoti tik rūpestingiems ir atsakingiems žmonėms, kurie sutiks pasirašyti gyvūno dovanojimo - globos sutartį. Suprantantiems, kad katė ne mėnesiui ir net ne metams (gyvūnas gali gyventi ir daugiau nei 10 metų) pasirašyti popierių tikrai bus vieni juokai. Jei kažkam svarbu dokumentai - "bus"! Ir net tikslus gimimo laikas, vieta bei nuotraukų albumas kaip mažieji augo... :)
Žinote, kas stebina (kai kas nesupykite už tiesą )? Veislinius ir turinčius dokumentą augintinius dažnai perka tie, kurie net artimųjų poreikiams patenkinti mėnesio pabaigoje neturi pakankamai lėšų. O tie, kurie sau galėtų leisti nusipirkti augintinį, kad ir už apvalią supą, dažnai nebijo ir į prieglaudas kreiptis. Gal verta susimąstyti, kodėl viskas yra būtent taip?
Benamiai gyvūnai kelia tikrai daug problemų (jų galimas agresyvumas, platinamos ligos, kt.). Dauguma žmonių piktinasi. Ir tai suprantama. Bet kiek padedančių problemą spręsti ne žodžiais, o veiksmais? Gyvūnų prieglaudos globoja gyvūnus, tačiau jos negali priimti visų gatvėse esančių gyvūnų. Ir akivaizdu, kad dabar ne radikaliai sprendžiama problemą, o labiau likviduojamos neatsakingų žmonių elgesio su gyvūnais pasekmės. Vadinasi, kol neišspręsime problemos - neatsakingo visuomenės požiūrio į gyvūnų teises ir jų gerovę - tai tęsis. Ką gi, kviečiu kiekvieną susimąstyti. Ir pačiam žengti bent mažyti žingsnį didelių pokyčių link! ;)
P.S. O mūsų murkė, kadangi pateko į tokius truputį muzikantų namus, tai jau spėjo ir ant pianino klavišų pabėgioti. Ir, žinote, ką? Jai patinka mažoras! Ir tikiu - mūsų istorijos pabaiga taip pat bus mažorinė!
"Ak, tu! Varlių šlaunelių nori!?", - juokiausi. :)
Iš pradžių nedrąsiai žiūrėjusi į sodyboje gyvenančios 10 metų vokiečių aviganės Teros pusę, šiandien Katytė tik išvesta su pavadėliu į lauką lekia jos link. Jau įsidrąsino tiek, kad metro atstumu atsitupia ir murkia! Kaip neįtikėtina - graži draugystės pradžia!
Tiesa, liepos mėnuo prasidėjo neramiai. Pati buvau keletą naktų beveik be miego, mat laikas užbaigti vieną darbą tukseno į nugarą. Dar Vilniuje sprendimą pasirūpinti kate leidau sau priimti todėl, kad žinojau - liepos 1 d. baigusi paskutinį darbą turėsiu mėnesio laiko atostogas. Ir nors išvykos iš Vilniaus datą kiek paankstino ši murkė, darbai vis tiek turėjo būti užbaigti - kad ir nuotoliniu būdu.
Tądien pabudusi 6 ryto pamačiau, kad pasikeitęs Katytės kvėpavimas, akių vyzdžiai išsiplėtę, ji apatiška... Kadangi rasta murkė buvo visa blusinė ir dar teko ištraukti kelias erkes, siaubingai išsigandau, jog kažkas negerai! O dar kai internete perskaičiau, kad katės nėštumo metu yra svarbi blusų kontrolė, mat blusų sukelta anemija (mažakraujystė) veda prie naujagimių kačiukų mirties.. 6:40 iškart surinkau Utenoje gyvenančio veterinaro numerį! "Ryte turiu labai daug darbo, o po to išvažiuoju į Vilnių, bet jei galėsiu, užsuksiu ir pas jus", - išgirdau. Padėkojau ir kaip buvo pasiūlyta katę išvedžiau į lauką.
Mums beeinant namų link sulaukėme ir veterinaro. Katė jau buvo kiek judresnė, o pamačiusi veterinarą apskritai pametė galvą ir visas apatiškumas kažkur išgaravo. :)) Garbės žodis, iki to laiko jai tikrai buvo labai labai blogai! Buvo patikrinta, ar ji nepaženklinta (neturi mikroschemos), suleisti vaistukai ir atsakyta į visus klausimus. Pasak veterinaro, murkei ne mažiau kaip dveji metai, o varlių gaudymas ir valgymas leidžia įtarti, kad jai, matyt, "Pasakų parke" tekę ir ne visai pasakišku gyvenimu pasidžiaugti. Dėl blusų buvo patarta drąsiai (turėjau abejonių ar galima, nes katė maitina mažylius) lašinti "Fypryst". Tikrai padėjo! Ir nuo kačiukų blusytės dingo.
"Katytė ant uodegos galiuko tau atnešė laimę – tik neatiduok jos kitiems“! - atsisveikindamas pasakė veterinaras.
Man didelė laimė žiūrėti, kaip kasdien auga trys vienas už kitą gražesni jos mažyliai. Dabar svarbiausia, kad jie ir jų mamytė būtų saugūs, ramūs ir sotūs. Iki šiol negaliu pamiršti, kaip birželio 25-osios vėlyvą vakarą paskambinus vienu iš gautų numerių ir išgirdau: "Žinote, Jūs šiandien jau trisdešimta! Gal vis tik raskite katei vietos savo balkone bent naktį, o ryte atvežkite ją abortuoti, jei dar nevėlu!". Baisu ir nėra net ką komentuoti.
O mūsų superinis veterinaras, pasirodo, kartą net degu pelytei cezario pjūvį yra daręs ir visi jaunikliai išgyveno! Aš per tą savo didelį išsiblaškymą ir chaotiškumą pamiršau tinkamai atsidėkoti šiam geram Žmogui. Tad tik šiandien nuėjusi į Utenos kavinukę-kepyklėlę "Vanilinis dangus" palikau dovanų! Linkėjimai didžiausi nuo sparčiai augančios kačių šeimynos ir dar kartą Ačiū Jums! :)
Nusprendžiau, kad ne jaunesni kaip dviejų mėnesių kačiukai bus padovanoti tik rūpestingiems ir atsakingiems žmonėms, kurie sutiks pasirašyti gyvūno dovanojimo - globos sutartį. Suprantantiems, kad katė ne mėnesiui ir net ne metams (gyvūnas gali gyventi ir daugiau nei 10 metų) pasirašyti popierių tikrai bus vieni juokai. Jei kažkam svarbu dokumentai - "bus"! Ir net tikslus gimimo laikas, vieta bei nuotraukų albumas kaip mažieji augo... :)
Žinote, kas stebina (kai kas nesupykite už tiesą )? Veislinius ir turinčius dokumentą augintinius dažnai perka tie, kurie net artimųjų poreikiams patenkinti mėnesio pabaigoje neturi pakankamai lėšų. O tie, kurie sau galėtų leisti nusipirkti augintinį, kad ir už apvalią supą, dažnai nebijo ir į prieglaudas kreiptis. Gal verta susimąstyti, kodėl viskas yra būtent taip?
Benamiai gyvūnai kelia tikrai daug problemų (jų galimas agresyvumas, platinamos ligos, kt.). Dauguma žmonių piktinasi. Ir tai suprantama. Bet kiek padedančių problemą spręsti ne žodžiais, o veiksmais? Gyvūnų prieglaudos globoja gyvūnus, tačiau jos negali priimti visų gatvėse esančių gyvūnų. Ir akivaizdu, kad dabar ne radikaliai sprendžiama problemą, o labiau likviduojamos neatsakingų žmonių elgesio su gyvūnais pasekmės. Vadinasi, kol neišspręsime problemos - neatsakingo visuomenės požiūrio į gyvūnų teises ir jų gerovę - tai tęsis. Ką gi, kviečiu kiekvieną susimąstyti. Ir pačiam žengti bent mažyti žingsnį didelių pokyčių link! ;)
P.S. O mūsų murkė, kadangi pateko į tokius truputį muzikantų namus, tai jau spėjo ir ant pianino klavišų pabėgioti. Ir, žinote, ką? Jai patinka mažoras! Ir tikiu - mūsų istorijos pabaiga taip pat bus mažorinė!
Katiniškos atostogos tęsiasi! :)
Iki greito!
J.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą